Jau kelerius metus dirbame su karštųjų darbų mokymais. Surinkome daugumą klausimų ir problemų, kurių sulaukiame iš savo klientų, ir čia rasite atsakymus.
Kiek laiko galioja karštųjų darbų sertifikatas?
Karštųjų darbų specialisto pažymėjimas galioja 5 metus. Pasibaigus galiojimo laikui, turite išklausyti naujus kursus, kad vėl gautumėte pažymėjimą.
Kaip pratęsti karštųjų darbų pažymėjimo galiojimą?
Norėdami pratęsti pažymėjimo galiojimą, turite išklausyti naują kursą, įskaitant egzaminą ir naujas gaisro gesinimo pratybas.
Ar galiu išklausyti „paprastesnį” pakartotinio sertifikavimo kursą, jei turiu anksčiau išklausytą kursą?
Ne, negalite. Kas penkerius metus turite išklausyti naują kursą.
Kas gali instruktuoti ir sertifikuoti praktinį gesinimo pratybų atlikimą atliekant karštuosius darbus?
Norvegijos priešgaisrinės apsaugos asociacija turi visų Norvegijoje patvirtintų instruktorių, galinčių pasirašyti praktinių karštųjų darbų gesinimo pratybų vykdymo instrukcijas, sąrašą. Jo apžvalgą galite rasti čia. Be to, instrukcijas gali patvirtinti priešgaisrinių tarnybų darbuotojai, turintys praktinių gaisro gesinimo pratybų vykdymo patirties.
Kada turėtumėte atlikti gesinimo pratybas?
Kursą ir gesinimo pratybas reikia baigti per tris (3) mėnesius. Todėl dokumentus apie atliktas gesinimo pratybas reikia pateikti kursų organizatoriui iki šio termino.
Kokį pažymėjimą gausiu baigęs karštųjų darbų darbuotojo kursus?
Kaip kursų ir sertifikavimo paketo dalį gausite skaitmeninį Norvegijos priešgaisrinės apsaugos asociacijos sertifikatą. Kai baigsite ir išlaikysite karštųjų darbų kursą, kursų instruktorius apie tai praneš Priešgaisrinės apsaugos asociacijai. Kai tik Priešgaisrinės apsaugos asociacija apdoros sertifikatą, gausite SMS žinutę, kad jūsų sertifikatas jau prieinamas. Gavę tekstinę žinutę, sertifikatą rasite naudodamiesi šia nuoroda: bvis.brannvernforeningen.no
Kada reikalingas karštųjų darbų sertifikatas?
Karštųjų darbų sertifikatas būtinas, kad būtų įvykdyti draudimo bendrovių reikalavimai. Norvegijoje reikalaujama, kad asmenys, atliekantys karštuosius darbus, t. y. darbus, kurių metu naudojama atvira ir paslėpta liepsna ar kiti šilumos šaltiniai, turėtų galiojantį pažymėjimą, leidžiantį teisėtai ir saugiai atlikti šiuos darbus.
Kokiose šalyse galioja karštų darbų sertifikatas?
Šiaurės šalyse taikomos sertifikavimo sistemos turi daug panašumų, tačiau yra ir išskirtinių bruožų. Norvegijoje ir Suomijoje yra tik vienas sertifikatas, susijęs su karštųjų darbų atlikimu. Šis sertifikatas apima platų karštųjų darbų spektrą. Norvegijos ir Suomijos sertifikatai galioja visose Šiaurės šalyse, išskyrus Švediją.
Kita vertus, Danijoje yra dviejų skirtingų rūšių pažymėjimai, susiję su karštųjų darbų atlikimu. Vienas sertifikatas skirtas stogų dengimui, o kitas – karštiesiems darbams, išskyrus stogų dengimą. Danijos sertifikatai galioja Norvegijoje ir Suomijoje, tačiau tik atitinkamose jų teritorijose.
Švedijoje taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu iki 2023 m. birželio 30 d. išduoti Šiaurės šalių sertifikatai bus pripažįstami likusį galiojimo laikotarpį. Tačiau nuo 2023 m. liepos 1 d. bus pripažįstami tik pagal SBF 2022 standartus sertifikuoti turėtojų sertifikatai. Tai reiškia, kad Norvegijos sertifikatai, išduoti po 2023 m. liepos 1 d., Švedijoje negalios. Tas pats taikoma ir Suomijos bei Danijos sertifikatams.
Kas turi būti išklausęs karštųjų darbų kursą?
Norvegijoje visi, kurie ketina atlikti karštuosius darbus, privalo baigti karštųjų darbų kursus. Tai taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, darbuotojams ir mokiniams. Reikalavimas baigti kursus taikomas nepriklausomai nuo pramonės šakos ar verslo rūšies ir yra nustatytas Darbų atlikimo taisyklių 10-2 skirsnyje.
Kas laikoma karštuoju darbu?
Karštasis darbas – tai darbas, kurio metu naudojami įrankiai ar įranga, sukeliantys kibirkštis ir (arba) karštį, galintį sukelti gaisrą. Karštiesiems darbams priskiriamas atviros ir paslėptos liepsnos, karšto oro, suvirinimo, pjaustymo ir šlifavimo įrangos naudojimas.
Kas pristatė karštųjų darbų sertifikatą?
Už šią sistemą atsakinga Norvegijos finansų ministerija. Karštųjų darbų pažymėjimą 2001 m. įdiegė „Finance Norway” (draudimo bendrovių bendrų interesų organizacija), bendradarbiaudama su Norvegijos priešgaisrinės apsaugos asociacija.
Kas nustato karštųjų darbų reikalavimus?
Reikalavimus karštiesiems darbams nustato draudimo bendrovių saugos taisyklės. Priešgaisrinės ir sprogimų apsaugos įstatyme. Darbo aplinkos įstatymas. Vidaus kontrolės nuostatai. Darbų atlikimo taisyklės.
Kas teisinga kalbant apie karštųjų darbų riziką?
Prieš atlikdami karštuosius darbus turite įvertinti darbų riziką ir nustatyti galinčius kilti pavojus. Prieš pradedant darbus visada reikia atlikti rizikos vertinimą. Rizika – tai tikimybė, kad įvyks kažkas netikėto, ir to įvykio pasekmės.
Ar kampiniai šlifuokliai laikomi karštaisiais darbo įrankiais?
Taip, kampiniai šlifuokliai priskiriami karštiesiems darbo įrankiams. Jie gali sukelti galingas kibirkštis, kurios gali sukelti gaisrą net ir toli nuo tikrosios darbo vietos.
Ar karšto oro pistoletai laikomi karštaisiais darbo įrankiais?
Taip, karšto oro pistoletai priskiriami karštiems darbo įrankiams. Šiluminiai pistoletai naudoja karštą orą aukštai temperatūrai generuoti, o netinkamai naudojamas šio tipo įrankis gali kelti gaisro pavojų.
Ar šiluminis pistoletas turi atvirą liepsną?
Ne, šiluminis pistoletas neturi atviros liepsnos. Jis veikia generuodamas karštą orą, naudojant elektrinį kaitinimo elementą arba degimo įrenginį. Jį galima naudoti medžiagoms minkštinti arba šalinti be atviros liepsnos.
Kaip įkaista karšto oro pistoletas?
Karštas oras iš šiluminio pistoleto gali pasiekti pakankamai aukštą temperatūrą, kad užsidegtų degi medžiaga. Apskritai karšto oro temperatūra karšto oro pistoletuose gali būti nuo maždaug 100 laipsnių Celsijaus (212 laipsnių Farenheito) iki daugiau kaip 600 laipsnių Celsijaus (1112 laipsnių Farenheito). Medienos, popieriaus ir tekstilės užsidegimo temperatūra yra nuo +200 iki +400 laipsnių C. Tai reiškia, kad tokia įranga, kaip karšto oro pistoletas, gali sukurti pakankamai karščio, kad medžiagos savaime užsidegtų.
Kada reikalingas priešgaisrinis budėjimas?
Saugos taisyklėse reikalaujama, kad visuomet, kai yra padidėjęs gaisro pavojus arba kai būtina imtis priešgaisrinių priemonių žmonių ir turto saugai užtikrinti, turi būti priešgaisrinė priežiūra. Priešgaisrinis budėjimas – tai priemonė, kuri įgyvendinama siekiant užkirsti kelią gaisrui ir sumažinti žalą kilus gaisrui.
Kas nurodyta karštųjų darbų atlikimo saugos taisyklėse?
Saugos taisyklės taikomos atliekant karštuosius darbus visose gaisro pavojaus aplinkose. 2024 m. taisykles galite atsisiųsti čia.
Mes, „Instant Norway”, jau daugelį metų rengiame karštųjų darbų mokymus ir siūlome tiek interaktyvius internetinius karštųjų darbų kursus, tiek gaisro gesinimo pratybas. Jei turite daugiau klausimų apie karštuosius darbus, nedvejodami kreipkitės į mus.
